Mokytojų rengimas Šiauliuose skaičiuoja 70-metį. Daugiau kaip tris dešimtmečius Šiaulių Alma Mater buvo vienintelė pradinių klasių mokytojų rengimo bazė Lietuvoje, o ją baigę specialistai labai vertinti šalies ugdymo įstaigose. Parengti kompetentingą, autoritetingą pedagogą tebėra ir šių dienų siekiamybė.

Šiaulių universiteto Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos absolventė Živilė Mizgerienė jau trečius metus sėkmingai dirba Telšių raj. Nevarėnų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės pedagoge. Specialistė šias studijas pasirinko vedina noro dirbti su vaikais ir teigia neklydusi. Ž. Mizgerienės įsitikinimu, pedagogo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo, o faktas, kad be pedagogų neturėtumėme ir kitų sričių specialistų, daro ją prestižinę. Nuolatos siekianti tobulėti ir mokytis moteris ir dabar nestovi vietoje – šiuo metu savo žinias gilina Edukologijos magistro studijose, pasirinkusi Švietimo kokybės vadybos specializaciją.

Dirbate kupiną iššūkių ir labai atsakingą darbą. Kas paskatino Jus rinktis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programą Šiaulių universitete?

Studijuoti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą nusprendžiau Šiaulių universitete baigusi Edukologijos Šeimos pedagogikos ir vaikų teisių apsaugos specializacijos studijas. Po jų grįžusi į savo gimtąjį miestą Telšius, internete netikėtai perskaičiau skelbimą, kad viename iš rajono mokyklų-darželių reikalinga ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Pagalvojau, kad norėčiau, tačiau įgytos pedagogo kvalifikacijos šiam darbui nepakako. Ir būtent Šiaulių universitetas man, turinčiajai pedagogo kvalifikaciją, pasiūlė puikią galimybę ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogo specialybę įgyti per dvejus metus. Dabar tik galiu pasidžiaugti: studijuoti Šiaulių universitete man buvo patogu ne tik dėl puikios universiteto geografinės padėties, svarbiausia, ‒ dviguba studijų programa, kuri suteikia platesnes galimybes darbo rinkoje, mat esu įgijusi kompetencijų, reikalingų dirbti ir su ikimokyklinukais, ir su pradinukais.

Pastaruoju metu dažnai eskaluojamos studijų kokybės problemos, studentai skundžiasi dėstytojų nekompetencija. Kokia Jūsų patirtis?

Apskritai, jei reikėtų žodžiais nupiešti apibendrintą Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo programos dalykus dėsčiusių dėstytojų portretą, tai ‒ savo srities profesionalai, galintys įtaigiai perteikti žinias, atviri naujovėms, puoselėjantys bendražmogiškąsias vertybes, gebantys sudominti, motyvuoti studentus, palaikantys su studentais grįžtamąjį ryšį. Tai žmonės, kurie geba derinti ir suderinti asmenines ir profesines savybes vardan studento gerovės.

Be jokios abejonės, sprendimą tęsti studijas Šiaulių universitete lėmė žinojimas, kad šioje aukštojoje mokykloje dirba puikūs dėstytojai bei vyrauja kolegiali atmosfera. Daugelis dėstytojų man jau buvo pažįstami iš ankstesniųjų studijų, žinojau, kad jiems rūpi dėstymo kokybė, kad jie atviri klausimams, kad su jais visada bus galima pasitarti, padiskutuoti, gauti reikiamos pagalbos, tikėtis individualių konsultacijų, kurios man buvo ypač reikalingos, stengiantis studijas derinti su darbu. Nenusivyliau, ir abejonių dėl pasirinktų studijų niekada nekilo. Tai, ką sužinojau, ko išmokau, galėjau pritaikyti praktiniame darbe.

Neretai ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbas suprantamas labai primityviai – buvimas su vaikais. Papasakokite plačiau apie kitą savo darbo pusę?

Nuolatos su vaikais dalyvaujame projektuose, įvairiuose renginiuose. Jau pirmaisiais profesinio darbo metais įsitraukiau į Telšių r. ikimokyklinio ugdymo pedagogų metodinio būrelio veiklą. Kartu su kitomis rajono ikimokyklinio ugdymo pedagogėmis organizuojame, kuruojame ir vykdome projektus, renginius, akcijas ir kt., kurie padeda plėtoti ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja darbo patirtimi bei prisideda prie vaiko ugdymuisi palankios aplinkos darželyje kūrimo, skatina į tai įsitraukti ir tėvus.

Pedagogo profesija jau kurį laiką išgyvena „krizę“. Iki 2025 m. nutarta pasiekti, kad mokytojo profesija taptų prestižine Lietuvoje. Ką manote apie šį žingsnį?

Mano nuomonė apie pedagogo profesiją buvo, yra ir bus teigiama. Manau, kad mokytojo specialybė nediskutuotinai privalo būti prioritetinė valstybės sritis, nes be mokytojų nebūtų ir policininkų, ir medikų, ir aktorių, ir kt. sričių specialistų. Pedagogai ‒ tai žmonės, kurie nuo pat mažumės padeda tau kauptis žinias, atrasti, tobulinti ir plėsti įvairius gebėjimus, be kurių sunku būtų siekti savo tikslų gyvenime. Sutinku, kad mokytojui, kaip ir bet kam, svarbu piniginis atlygis. Visgi ne tai svarbiausia. Nepalyginamai daugiau yra profesinė savirealizacija, kūrybinis procesas.

Ką patartumėte abiturientui, svarstančiam rinktis ar nesirinkti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogo specialybę?

Patarčiau nedvejoti, nes tai profesija, kuri skatins nuolatos tobulėti, būti pasitempusiam ‒ juk tave mato, iš tavęs mokosi vaikai. O jų nuvilti negali! Kita vertus, tai nelengvas darbas ir pagalvoti reikia atsakingai, nes „būti“ mokytoju nepakanka ‒ tam reikalingas „pašaukimas“. Mokytojas turi jausti ryšį su vaikais, gebėti prie jų prieiti, juos išgirsti, suprasti ir, svarbiausia, juos palaikyti ir skatinti kilti.

O jei pašaukimą būti pedagogu jauti, esi laisvas pasirinkti studijų vietą, tačiau mano pačios patirtis byloja, kad studijos Šiaulių universitete ‒ puiki galimybė tapti kompetentingu pedagogu, neleidžiančiu niekam abejoti, kad mokytojo profesija yra prestižinė. Rinktis pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijas Šiaulių universitete rekomenduoju, nes žinau, kad čia dirba puikūs dėstytojai, o studijų grafikas leidžia derinti mokslus ir darbą. Žinoma, studijos įdomios, gali išbandyti daug naujų dalykų, man neįkainojama patirtis buvo ir Erasmus mainų programa.

doc. dr. Nijolė Bražienė
Šiaulių universitetas, Edukologijos katedra