Vyriausybės pristatyta mokesčių reforma naudinga minimalų atlyginimą mokantiems darbdaviams ir pašalpų gavėjams

DALINTIS

Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitete finansų ministras Vilius Šapoka pristatė valstiečių ir socialdemokratų Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos gaires. Daugelis finansų ekspertų šią pertvarką vadina neesmine mokesčių reforma, kokia buvo numatyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje ir Vyriausybes programoje, o kosmetiniais pakeitimais, kurie netgi pablogins dirbančių asmenų padėtį.

Įžvelgiamos trys esminės problemos dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų: pirma, Vyriausybė atsisako savo pažadų imtis esminės mokesčių sistemos pertvarkos, konsoliduojant visus pajamų mokesčius; antra, įvesdama „Sodros“ neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) Vyriausybė gundys darbdavius kurti tik menkai apmokamas darbo vietas; trečia, atsisakydama papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD) už vaikus sistemos ir įvesdama visiems vienodas išmokas vaikui Vyriausybė atsisako įgyvendinti tokią socialinę politiką, kuri skatintų žmones tuo pat metu dirbti ir auginti vaikus.

„Daugiausia nuostabos kelia tai, kad valdantieji taip „lengvai“ atsisako pažado, duoto prieš rinkimus, supaprastinti mokesčių sistemą nustatant du mokesčius: gyventojų pajamų (GPM) ir pensijų draudimo (PDM). Todėl nebeliko pažado nebeskirstyti mokesčių į darbdavio ir darbuotojo, kas ne tik supaprastintų mokesčių sistemą, ne tik reikšmingai sumažintų erdvę „šešėliui“, bet ir įdiegtų žymiai didesnį mokesčių progresyvumą, nes uždirbantieji minimalų atlyginimą arba mažai uždirbantieji dėl bendro NPD, mažėjančio priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, mokėtų mažus mokesčius valstybei. Tuo tarpu dideles pajamas gaunantys asmenys mokėtų didesnius mokesčius“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Kubilius.

Prieštaringai vertinamos pataisos, kuriomis planuojama įvesti 100 eurų neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims.

„Populiariai aiškinant, Vyriausybė darbdaviams duoda 30 eurų premiją, kad jie kurtų tik darbo vietas, apmokamas minimaliu darbo užmokesčiu“, – pažymi A. Kubilius.

Įgyvendinus šį Vyriausybės pasiūlymą, premija darbdaviams būtų lygi apie 100 mln. eurų per metus – tiek metinių pajamų netektų „Sodra“.

Kita vertus, matome prieštaravimą, kad socialinio draudimo mokestis nuo viso minimalaus atlyginimo bus skaičiuojamas net ir pusės etatu dirbančiam žmogui.

Pasak komiteto nario Mykolo Majausko, ši Vyriausybė, panašu, nusprendė didinti pašalpas gaunančių asmenų skaičių. Pirmąjį žingsnį mes jau pamatėme, kai atsisakyta pratęsti PVM lengvatos šildymui galiojimą, tai, preliminariais skaičiavimais, pašalpas gaunančių asmenų skaičių padidins 160 tūkst. gyventojų (nuo 90 iki 250 tūkst.).

„Vyriausybė, didindama pašalpininkų skaičių, išties elgiasi nuosekliai. Tai įrodo ir dar vienas numatomas sprendimas – vaiko pinigus mokėti visoms vaikus auginančioms šeimos, panaikinus mokestinę lengvatą dirbančioms šeimoms, nes atsisakoma dabar taikomo 200 Eur papildomo NPD už kiekvieną vaiką, jį keičiant tiesioginėmis išmokomis. Tokiu atveju dirbantieji gaus tą pačią paramą, o pašalpų gavėjai išties pajus vaiko pinigų naudą, – sako M. Majauskas. – Mes pritariame, kad ir mokestinėmis priemonėmis reikia skatinti gimstamumą Lietuvoje, tačiau prioritetu laikome, kad tas lengvatas pirmiausia gautų visi dirbantieji. Valstiečių dauguma iš esmės keičia visuomenės elgseną, nusprendusi vaiko pinigus mokėti visiems vienodai ir tokiu būdu skatindama gyventojus ne dirbti, o gauti pašalpas“.

Seimo TS-LKD frakcijos
Viešųjų ryšių grupė

DALINTIS