Ketvirtadienį europarlamentarai uždegė žalią šviesą Europos prokuratūros steigimui, kuri kovos su sukčiavimu ir korupcija ES paramos srityje. Ji tirs bylas 20 ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos, Tokie tyrimai apsiriboja konkrečios valstybės teritorija. Naujoji Europos prokuratūra koordinuotai tirs įtarimus dėl neteisėto ES lėšų panaudojimo keliose valstybėse iš karto, taip pat vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir palaikys kaltinimą teisme.

Steigiant Europos prokuratūrą dalyvauja dvidešimt ES valstybių. Likusios aštuonios – Švedija, Nyderlandai, Malta, Vengrija, Lenkija, Airija, Jungtinė Karalystės ir Danija – galės prisijungti vėliau.

Europos prokuratūros būstinė bus Liuksemburge. Šalys turės paskirti po vieną Europos prokurorą, dirbantį centrinėje būstinėje, ir deleguotuosius prokurorus, kurie dirbs pačiose valstybėse.

Europos Parlamento sprendimui pritarė 456 EP nariai, 115 nepritarė, o 60 susilaikė. Tikėtina, kad Europos prokuratūra pradės savo veiklą 2021-aisiais.

„Europos prokuratūra suvienys nacionalinių prokurorų veiklą ir pašalins koordinavimo spragas tiriant su ES parama susijusius nusikaltimus. Viliuosi, kad ateityje bus išplėstos šios institucijos tyrimų apimtys, įskaitant tokius nusikaltimus kaip terorizmas ir nelegalus žmonių gabenimas“, – pažymėjo EP pranešėja Barbara Matera (Europos liaudies partija, Italija).