Prekyba žmonėmis – daugiamilijoninį pelną organizuotiems nusikaltėliams kasmet nešanti šiuolaikinės vergijos forma.

Šiandien daugiau nei 21 mln. žmonių kenčia nuo priverstinio ar privalomojo darbo. Daugelis jų – prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukos, tarp kurių 70 proc. – moterys.

Europos Komisijos duomenimis, 2013–2014 m. ES valstybės narės pranešė apie 15 846 užregistruotų, identifikuotų ir numanomų prekybos žmonėmis atvejų. 76 proc. nustatytų aukų – moterys.

Viena iš trijų užregistruotų aukų (67 proc.) daugiausiai parduodamos seksualiniam išnaudojimui, 21 proc. – kitokių formų priverstiniam darbui, 12 proc. – dėl kitų priežasčių, tokių kaip elgetavimas, organų paėmimas ar buitinė vergovė. Dauguma nustatytų aukų – ES piliečiai.

Parlamento vaidmuo

2011 m. ES priėmė direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Ji įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad būtų baudžiama už asmenų verbavimą, vežimą ar laikymą grasinant arba panaudojant jėgą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas.

2016 m. Europos Parlamentas įvertino ES kovos su prekyba žmonėmis priemones ir pasiūlė rekomendacijas joms pagerinti. Gegužės ir liepos mėnesiais priimtose rezoliucijose EP nariai paragino valstybes nares geriau įgyvendinti esamus ES teisės aktus ir suteikti didesnę paramą prekybos žmonėmis aukoms.

Kas yra prekyba žmonėmis?

Prekyba žmonėmis – tai asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas.

Išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos išnaudojimą ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų išėmimą.