EP nariai sunerimę, kad perpildyti kalėjimai sukuria prielaidas kalinių radikalėjimui. Todėl ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje jie ragina ES valstybes ieškoti įkalinimo alternatyvų.

Europarlamentarai apgailestauja, kad kalėjimų perpildymas – Europoje įprastas reiškinys. Jie atkreipia dėmesį į 2017 m. Europos Tarybos ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad „trečdalyje Europos kalinimo įstaigų kalinių skaičius tebeviršija turimų vietų skaičių“.

Europarlamentarai kviečia ES valstybes gerinti kalėjimo sąlygas, siekiant apsaugoti kalinių sveikatą, užtikrinti jų veiksmingą reabilitaciją iš užkirsti kelią kalinių radikalėjimui. Pastarojo reiškinio prevencijai taip pat padėtų kalėjimų darbuotojų apmokymai, geresnė žvalgyba įkalinimo įstaigose, religijų dialogas ir didesnė psichologo priežiūra.

EP pažymi, kad įkalinimas turi būti tik kraštutinė priemonė, taikoma teisiškai pagrįstais atvejais. Jis ypač netinkamas pažeidžiamiems asmenims, pvz., nepilnamečiams, vyresnio amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims ar neveiksniems asmenims, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina už lengvesnius nusikaltimus dažniau skirti alternatyvias bausmes, pavyzdžiui, namų areštą, viešuosius darbus ar elektroninių sekimo priemonių nešiojimą.

Europos Parlamentas ragina valstybes skirti pakankamai lėšų kalėjimų atnaujinimui pasinaudojant ES struktūriniais fondais, atskirti už lengvus ir sunkius nusikaltimus nuteistus asmenis, taip pat „parengti subalansuotą kalinių veiklos programą ir leisti jiems ne kameroje praleisti tiek valandų per dieną, kiek būtina norint užtikrinti deramo lygio žmogišką ir socialinį bendravimą, mažinti emocinę įtampą ir riboti smurtą“.

Parlamentas įspėja, kad kalėjimų privatizavimas gali pabloginti kalėjimo sąlygas ir pažeisti pagrindines teises. EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į didelį savižudybių kalėjimuose mastą, ragina atsižvelgti į besilaukiančių ir pagimdžiusių kalinių poreikius, taip pat smerkia „kai kuriose valstybėse taikomą kalėjimų išskaidymo politiką, nes tai papildoma bausmė, dėl kurios kenčia kalinių šeimos“. Rezoliucijoje taip pat raginama gerinti buvusių kalinių reintegraciją į visuomenę ir imtis priemonių palengvinti jiems įsidarbinti.

EP rezoliucijai pritarė 474 EP nariai, 109 nepritarė, o 34 susilaikė.

„Daugelyje ES valstybių pilietinė visuomenė nusigręžė nuo savo kalėjimų, kurių dauguma yra seni ir perpildyti. Laikas diegti humaniškesnį požiūrį, mažinti didelius kalėjimus, skatinti įkalinimo alternatyvas ir pritaikyti įkalinimo įstaigas prie kalinių profilio. Kadangi tai yra nacionalinės kompetencijos klausimas, ES institucijos turi padėti valstybėms pasirinkti tinkamą kalėjimų valdymo modelį“, – pažymėjo EP pranešėja Joelle Bergeron (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Prancūzija).