Vienas svarbiausių Europos Sąjungos pasiekimų – bendroji rinka – mini 25 metų jubiliejų. ES bendrosios rinkos pagrindas yra laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

Šiuo metu Europos bendroji rinka yra didžiausia pasaulyje ekonominė erdvė, kurioje gyvena daugiau nei 500 mln. žmonių, o jos BVP siekia 13 trilijonų eurų. Ji padėjo sukurti apie 2,8 mln. darbo vietų.

Bendrajai rinkai priklauso 28 ES šalys. Joje taip pat dalyvauja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, o Šveicarija – pagal dvišalį susitarimą. Savo ruožtu kai kurios kitos šalys turi prieigą prie atskirų bendrosios rinkos sektorių.

„Nuo Šiaurės pašvaistės iki saulėtų Viduržemio jūros krantų mes galime naudotis laisvu žmonių, prekių, paslaugų ir pinigų judėjimu. Esame didžiausia pasaulyje integruota rinka“, – teigė EP Vidaus rinkos komiteto pirmininko pavaduotoja Anna Maria Corazza Bildt (Europos liaudies partija, Švedija).

Vidaus rinkos evoliucija

1985 m.: Baltoji knyga, kurioje išvardyta apie 300 priemonių siekiant panaikinti asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo kliūtis

1986 m.: Suvestinis Europos aktas, į kurį įtraukta tiksli vidaus rinkos sąvoka ir nustatytas jos sukūrimo terminas

1987–1992 m.: ES teisės aktų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui, priėmimas

1993 m. sausio 1 d.: Vidaus rinkos veikimo pradžia.

Skaitmeninė plėtra

Visgi bendrosios rinkos plėtra dar nebaigta. Šiuo metu ES siekia sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, šalindama kliūtis elektroninei prekybai, geriau užtikrindama intelektinės nuosavybės teises, prieinamą siuntinių pristatymą, vystydama dalijimosi ekonomiką ir nustatydama informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartus.

Europos Komisijos duomenimis, bendroji skaitmeninė rinka galėtų ES ekonomikai atnešti 415 mlrd. eurų per metus ir sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų.

„Laisvas duomenų judėjimas, kuris tiesiogiai susijęs su visomis kitomis laisvo judėjimo rūšimis, iš tiesų bus nepaprastai naudingas mūsų piliečiams. Būtent skaitmeninis verslumas padės išspręsti daugelį žmonėms kylančių problemų, jeigu tik mes leisime ir palengvinsime laisvą duomenų judėjimą“, – pažymėjo europarlamentarė Anna Maria Corazza Bildt.