ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena pagrindinių priemonių, skirtų mažinti pramonės išmetamo CO2 kiekį. Sužinokite, kaip ji veikia ir kodėl ją reikia reformuoti.

Nors ES yra tarp daugiausia CO2 į atmosferą išmetančių šalių, ji taip pat išsikėlusi ambicingiausią tikslą – iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 40 proc. lyginant su 1990 m.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai. Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose, tačiau nemažai jų taip pat paskirstoma nemokamai, ypač tiems sektoriams, kuriuose egzistuoja rizika, jog bendrovės gali perkelti gamybą į kitus regionus, taikančius švelnesnius taršos apribojimus.

Aukcionuose parduodamų leidimų skaičius kasmet po truputį mažinamas. Taip pat mažinama dalis nemokamai paskirstomų leidimų, išskyrus kritinius sektorius. Taip siekiama sukurti finansines paskatas pagal principą „mažiau terši, mažiau moki“.

Problema: taršos leidimų perteklius

Tačiau pastaruoju metu rinkoje susidarė didelis apyvartinių taršos leidimų pasiūlos perteklius (apie 1,7 mlrd. CO2 tonų 2016 m.), todėl jų kaina smarkiai nukrito ir bendrovės turi mažai paskatų persiorientuoti į mažiau teršiančias technologijas.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma

Kitą savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre europarlamentarai balsuos dėl dabartinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, pagal kurią nuo 2021 m. bendrasis apyvartinių taršos leidimų kiekis sistemoje kasmet bus mažinamas 2,2 proc., o ne 1,74 proc., kaip yra dabar. Dėl to, laikantis 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, sektorių, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, išmetamas teršalų kiekis iki 2030 m. turėtų sumažėti daugiau nei 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Derybose su ES Taryba europarlamentarai pasiekė, kad būtų padvigubinta į „rinkos stabilumo rezervą“ perkeliama apyvartinių taršos leidimų pertekliaus dalis (iki 24 proc.) – tai padėtų sumažinti pasiūlą ir stabilizuoti kainas. Pagerėjus padėčiai, rezervo leidimai palaipsniui vėl galėtų būti įlieti į rinką.

Be to, numatoma sukurti du fondus, kurie būtų finansuojami pardavus dalį apyvartinių taršos leidimų. Inovacijų fondo lėšomis būtų finansuojami atsinaujinančios energetikos ir anglies dvideginio sugavimo ir saugojimo projektai bei ekonomiškai efektyvių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimas. Tuo tarpu Modernizacijos fondas remtų mažiau turtingų ES šalių energetikos pertvarką.

Taršos mažinimas kituose sektoriuose ir miškų vaidmuo

Artimiausiais mėnesiais Europos Parlamentas taip pat balsuos dėl privalomų kiekvienos ES šalies taršos mažinimo tikslų tose srityse, kurios nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (žemės ūkis, transportas, pastatai, atliekų sritis) ir žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus įtraukimo į išmetamųjų dujų kiekio mažinimo pastangas.