Tyrimai rodo, kad to paties prekių ženklo produktų sudėtis ir kokybė įvairiose valstybėse narėse nevienoda, pavyzdžiui, skiriasi mėsos, žuvies, riebalų, kofeino kiekis arba naudojamas kitokios rūšies saldiklis ar aliejus.

Pastebėta, kad Vakarų Europoje parduodami produktai paprastai yra geresnės kokybės nei tiekiami Vidurio ir Rytų Europos gyventojams. Pavyzdžiui, šaldytuose žuvies piršteliuose žuvies kiekis Slovakijoje (58%) mažesnis nei Austrijoje (65%).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas tyrimas taip pat parodė, kad egzistuoja žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtumai, kai Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiekti tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Reaguodamas į tai Seimas neseniai sudarė Laikinąją tyrimo komisiją, kuri tirs Lietuvos rinkai tiekiamus galimai žemesnės kokybės maisto produktus.

Savo ruožtu Europos Komisija rugsėjo pabaigoje paskelbė gaires dėl ES maisto ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju. Jos turėtų padėti nacionalinės valdžios institucijoms nustatyti, ar įmonė, skirtingose šalyse parduodama dvejopos kokybės produktus, pažeidžia ES teisės aktus. Be to, skirta 2 mln. eurų pagerinti maisto produktų lyginamuosius tyrimus ir finansuoti tolesnę veiklą, susijusią su įrodymų rinkimu ir teisės aktų vykdymo užtikrinimu.

Debatai EP komitete

„Bendrovės turi teisę diferencijuoti produktus <…> tačiau vartotojai neturi būti klaidinami, – kalbėjo EK atstovas Francisco Fonseca Morillo. – Vartotojams neturi būti sudaromos įspūdis, kad taip pat įpakuotų ir to paties prekių ženklo produktų kokybė yra vienoda, jeigu taip iš tikrųjų nėra.“

EP Vartotojų apsaugos komiteto diskusijoje dalyvavę deputatai sveikino, kad šis klausimas sprendžiamas ES lygmeniu, tačiau kai kurių nuomone, EK parengtos gairės nepakankamos ir turėtų apimti kitų rūšių prekes, pavyzdžiui, kosmetikos gaminius ir ploviklius.

Richard Sulík (Konservatoriai ir reformistai, Slovakija) pažymėjo, kad diskusija yra ne apie tai, kad produktų skonis ir kaina turi būti vienodi, o apie tai, kad vartotojai turi būti tinkamai informuojami.

Julia Reda (Žalieji, Vokietija) tokią gamintojų praktiką pavadino „įžeidžiančia vartotojus“.

Bijlana Borzan (Socialistai ir demokratai, Kroatija) teigimu, „dabartins teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, antraip ši problema nebūtų iškilusi“.

Adam Szejnfeld (Europos liaudies partija, Lenkija) nuomone, tai yra „sukčiavimas – kriminalinis nusikaltimas, ir šią problemą reikia spręsti būtent iš šios perspektyvos“.

Andreas Schwab (Europos liaudies partija, Vokietija) pažymėjo, kad „jei sudedamosios dalys nurodytos teisingai, produktas gali būti teisėtai parduodamas“.

Tačiau Dita Charanzová (Liberalai ir demokratai, Čekija) nuomone, teigti, jog „žmonės turi skaityti smulkiu šriftu parašytas etiketes“ yra nepakankama.

Dvejopos maisto produktų kokybės klausimą europarlamentarai taip pat aptarė gegužę vykusiame plenariniame posėdyje.

Tuo tarpu spalio 13 dieną Bratislavoje rengiamas Europos aukšto lygio ministrų susitikime vartotojų klausimais dvejopos maisto produktų kokybės tema.